- priprotis
- prìprotis sm. (1) I, Jnš, Rd, Všn, Ds, priprotỹs (3b) Dglš, Kair, Rš, Gs žr. prieprotis: Jis iš prìpročio taip geria Kair. Iš prìpročio žentą peikia Ds. Jau jo toks senas priprotỹs, ir nieko jam nepadarysi Lkč. Mūs tokis buvo priprotỹs darbuit Rod.
Dictionary of the Lithuanian Language.